Praėjusi savaitė Europoje išsiskyrė įvairių rinkimų gausa. Prancūzija rinko naują Prezidentą, Graikijoje išrinktas naujas Parlamentas, įvyko Serbijos Parlamento ir Prezidento rinkimai. Kiek mažesnės reikšmės Londono mero ir Londono Asamblėjos rinkimuose turėjau galimybę dalyvauti ir aš.
Šie rinkimai ne tik leido pajusti, ką iš tiesų reiškia būti ES piliečiu, bet ir buvo unikali tiesiogninė pažintis su ilgametes tradicijas turinčia Vakarų rinkimine demokratija. Kokie mano įspūdžiai?
Viena vertus, JK vietos valdžia yra gerokai arčiau žmonių nei Lietuvoje. Vien ko vertas faktas, kad merą visi miesto gyventojai renka tiesiogiai. Lygiai taip pat tikriausiai nereikia minėti daug aukštesnio rinkimų kampanijos lygio ar gana efektyvaus centralizuoto londoniečių informavimo apie kandidatus (pvz., dešinėje galite matyti paštu gautą 30 psl. brošiūrą). Kita vertus, susidariau įspūdį, kad Lietuvoje galime drąsiai džiaugtis pranašesnėmis rinkimų procedūromis (nesigilinant į skirtingų rinkimų sistemų ypatybes). Štai keletas mane stipriai nustebinusių faktų:
- Rinkimų biuletenį gavau neparodęs asmens tapatybę patvirtinančio dokumento – užteko pasakyti adresą ir vardą. Manydamas, kad tai galėjo būti atsitiktinumas, rinkimų procedūromis pasidomėjau internete. Pasirodo, tokia tvarka nustebino ne vieną įvairių forumų komentatorių.
- Balsavimo salėje nebuvo nieko panašaus į Lietuvoje įprastas uždaras balsavimo kabinas. Balsavimo vietos labiau priminė pakrypusius “dvisienius stendus”, per kurių viršų galėjau nesunkiai matyti šalia “kažką” veikiantį kolegą.
- Savo pasirinkimą buvau priverstas žymėti PIEŠTUKU. Taip, paprastu pieštuku. Ir tai taip pat nebuvo atsitiktinumas. Visose biuleteniams pildyti skirtose vietose buvo galima rasti tik tvarkingai “pririštus” pieštukus. Viena britė papasakojo, kad tokia rinkimų praktika JK taip pat visiškai įprasta.
- Nepaisant gana atviros balsavimo vietos ir “unikalios” biuletenių žymėjimo priemonės, savo rinkimų biuletenio negalėjau perlenkti. Čia tai draudžiama. Tikriausiai daug kas pamenate, kas nutiko per paskutiniuosius Lietuvos Prezidento rinkimus, kai to tvarkingai nepadarė V. Adamkus…
- Dar prieš rinkimų dieną itin nustebino tai, kad rinkimuose galima balsuoti per įgaliotinį. Jau įsivaizduoju, kiek tokių “įgaliotinių” atsirastų Lietuvoje.
Tad tokia mano pirmoji pažintis su Vakarų rinkimine demokratija. Visgi džaugiuosi, kad miesto meru ir toliau bus B. Johnsonas. Nepaisant tragiško britų konservatorių pasirodymo, už jį Londone balsavo net tradiciniai leiboristų rinkėjai. Priežastis paprasta – daug londoniečių pirmiausiai galvoja apie tai, koks žmogus jiems ir visai šaliai atstovaus per Londono olimines žaidynes. Šioje vietoje sumenksta ir partinių preferencijų reikšmė. Beje, per rinkimus išrinktą Londono Asamblėją sudaro 25 nariai, kai Vilniaus miesto Taryba turi 51.
